Ramunė Pajuodytė-Milašienė – psichologė-psichoterapeutė

Individuali psichoterapija

Psichoterapija – tai gydymas pokalbiu bei kitomis psichologinėmis priemonėmis, padedančioms žmogui labiau suvokti ir priimti save – savo jausmus, mintis, poreikius, vertybes, o kartu įsisąmoninti tuos savęs aspektus, kurie trukdo gerai jaustis, džiaugtis gyvenimu ir išreikšti save veikloje, tarpasmeniniuose santykiuose.

Psichoterapija labiausiai „gydo“ užsimezgusiu unikaliu ryšiu tarp terapeuto ir žmogaus, kuris ateina pagalbos. Per šį ryšį žmogus gali daug suprasti apie save, savo santykį su pačiu savimi ir tai, kas vykta jo santykiuose su kitais žmonėmis, nes terapeutas duoda jam atspindį (atgalinį ryšį), apie tai, kaip jį mato ir jaučia, koks jis yra santykyje, kaip jo elgesys veikia psichoterapeutą.

Susitikimuose  paprastai iškyla tie patys sunkumai, temos, iššūkiai, su kuriais žmogus susiduria ir anapus kabineto sienų. Realiame gyvenime gauti tokį grįžtamąjį ryšį iš aplinkinių dažniausiai neturime galimybių. Keisdamasis santykyje su psichoterapeutu, žmogus pradeda kurti kitokius santykius ir su aplinkiniais. Terapinė erdvė yra saugi vieta bandyti elgtis kitaip, neįprastai, taip, kaip neišdrįstame būti, o vėliau perkelti šiuos naujus buvimo būdus į kitus savo santykius, kitas sritis. Kaip kartais klaidingai manoma, psichoterapija nesiekiama „pririšti“ ar padaryti žmogų priklausomą nuo terapeuto. Šis santykis trunka tiek, kiek reikia tam, kad žmogus sustiprėtų ir pajustų, kad jau gali eiti toliau vienas.

Psichoterapijos metu paprastai įvyksta gilesni asmenybės ir jos gyvenimo pasikeitimai, kurie yra ilgalaikiai ir aiškiai matomi, apčiuopiami. Juos jaučia tiek pats ieškojęs pagalbos asmuo, tiek jo aplinkos žmonės, tiek jo psichoterapeutas. Psichoterapija paprastai trunka nuo pusės metų iki kelerių metų.

Porų konsultavimas

pagalba porai geriau įsisąmoninti savo problemas,

išsiaiškinti, dėl ko jos kyla ir pradėti keistis. Ieškoma naujų galimybių,

kaip pora gali pradėti labiau girdėti vienas kitą, priimti savo skirtingumus ir

kūrybiškai juos panaudoti kuriant tarpusavio ryšį.

Psichologinė konsultacija

Psichologinė konsultacija – tai į konkrečią gyvenimo problemą bei jos sprendimus orientuoti susitikimai. Jų tikslas – geriau suprasti, susivokti situacijoje, aiškiai įvardinti sunkumus, o taip pat padėti besikreipiančiam žmogui surasti tinkamiausius jam tuo metu sprendimus.

Tai gali būti įvairūs kasdienio gyvenimo sunkumai: sunkumai iškylantys bendraujant su draugais, mylimaisiais, tėvais ir kitais artimais žmonėmis, keblios situacijos darbe ar moksle, įvairūs trukdžiai, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, vidiniai konfliktai, darant pasirinkimus. Paprastai psichologinės konsultacijos efektyvios tuomet, kai problemos nėra labai gilios ir įsisenėjusios (besikreipiantis asmuo neturi gilių psichologinių sutrikimų), iš esmės jis patenkintas savo gyvenimu (išskyrus tas sritis dėl kurių kreipiasi), jis neblogai prisitaikęs socialiniame gyvenime. Psichologinio konsultavimas trunka iki dešimties penkiolikos susitikimų. Jeigu žmogus nori pasitarti konkrečiu klausimu, gali užtekti vieno ar kelių susitikimų.

Psichologinis tyrimas (psichodiagnostika)

Psichologinis tyrimas (psichodiagnostika) – tai žmogaus psichinių procesų įvertinimas pokalbiu bei įvairiomis profesionaliomis tyrimo metodikomis. Atliekami pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties, mąstymo) bei asmenybės (jos savybių, emocijų sferos, nuotaikos) tyrimai. Psichologinio tyrimo metu įvertinama, kokie asmenybės ypatumai kelia gyvenimo problemas, kokios stipriosios ir silpnosios asmenybės pusės, įvertinama dabartinė emocinė būsena: nerimo ir įtampos lygis, depresija bei jų sunkumo laipsnis.

Kada kreiptis?

esi nepatenkintas savimi ir savo santykiais su kitais

supranti, kad gyveni ne taip, kaip norėtum

vis įsiveli į tas pačias kvailas situacijas

nuolat susierzini ir pyksti ant viso pasaulio

atrodo, kad visi tave nuolat skaudina ir ignoruoja

išgyveni depresiją, gyvenimas rodosi “tuščias”

niekam nėra jėgų, kažkas “išsiurbia” tavo energiją, kankina nemiga

jauti liūdesį, nerimą, įtampą, nepasitiki savimi

vis ateina mintis apie pasitraukimą iš gyvenimo

nejučia apima panika, daužosi širdis, išpila prakaitas, darosi silpna

sielvartauji dėl artimojo mirties, negali susitaikyti su ligos diagnoze

nepraeina keisti simptomai, nors nesergi jokia liga

esi nepatenkintas savo seksualiniu gyvenimu

negali priimti savo homoseksualios orientacijos, bijai atsiskleisti

Kartais reikia jautraus ir suprantančio kito, kuris įsiklausytų į tai, kas tau neduoda ramybės ir neleidžia džiaugtis gyvenimu, padėtų aiškiai įvardinti sunkumus ir suteiktų erdvę pokyčiam. Teiktų atspindį apie tai, koks aš esu ryšyje ir padėtų suprasti, koks noriu jame būti, padėtų susieti, regis, nesusijusius įvykius, giliau pažvelgti į savo gyvenimą..

Vieta