Oreivių klubas Audenis

Mūsų klubas nėra labai didelis, tačiau vienijantis vienus iš patikimiausių ir linksmiausių pilotų. Aktyviai dalyvaujame karšto oro balionų varžybose bei patys rengiame Birštono taurės varžybas.

Skrydis oro balionu įsimintinas įvykis, siekiant, kad prisiminimai būtų tik malonūs jums reiktų kai ką žinoti ir šiek tiek pasiruošti.

Apranga

Aprangai kažkokių ypatingų reikalavimų nėra. Reiktų vilkėti laisvalaikio ar sporto drabužius (džinsai bene geriausias pasirinkimas). Skrendant vakare ar ryte gali būti vėsoka, nepamirškite ir viršutinės aprangos ilgomis rankovėmis. Skrydžio metu stovite krepšyje o jums virš galvos ūžia degikliai, nori nenori jie skleidžia šiek tiek šilumos, taigi, kad nejustumėte jokio diskomforto pasiimkite kepuraitę nuo saulės. Avalynė tinka bet kokia, na žinoma aukštakulniai ir atviros basutės neturėtų būti jūsų pasirinkimas.

Prieš skrydį

Oro balioną skrydžiui ruošia patyrusi antžeminė komanda. Šis etapas yra labai svarbus, nes visi nelaimingi atsitikimai dažnai atsitinka būtent statant balioną. Taigi, jei oro baliono pilotas nepaprašė kitaip, stebėkite viską iš saugaus atstumo. Iš pradžių oro balionas yra pripildomas šaltu oru, po to pilotas pradeda jį šildyti, kupolo viduje esantis oras kaitinamas liepsna, to pasekoje kupolo viduje esančio oro temperatūra tampa aukštesnė už kupolo išorėje esančio oro temperatūrą ir balionas, veikiamas elementarių fizikos dėsnių, kyla, bei įgauna savo galutinę formą. Tuomet pilotas atlieka trumpą kupolo vožtuvo patikrą ir galima skristi. Šis skrydžio pasiruošimo etapas užima nuo 10 iki 20 min.

Skrydžio metu

Tiesiog atsipalaiduokite ir ramiai mėgaukitės skrydžiu, pilotas tikrai su malonumu atsakys į visus jūsų klausimus.Skrydžio metu draudžiama  rūkyti ir gerti alkoholinius gėrimus!!! nepamirškite, kad dar reikės ir saugiai nusileisti. Skrydis trunka apie 1-1,5 val.

Nusileidimas

Tai bene vienas iš ekstremaliausių skrydžio etapų. Pilotas parenka nusileidimo vietą ir apie artėjantį nusileidimą informuoja keleivius. Oro baliono krepšys (gondola) neturi ratų, taigi kontaktas su žeme gali būti ir ne toks švelnus. Svarbiausia nepanikuokite ir klausykite piloto nurodymų. Jokiu būdu neskubėkite išlipti iš krepšio. Tai darykite tik leidus pilotui.

Viso skrydžio metu jus lydės žemės komanda, kuri atvažiuos į nusileidimo vietą, surinks balioną ir parveš jus į pakilimo vietą.

Tačiau nuotykis baigiasi tik tuomet kai pakilimo vietoje būsite pakrikštyti ir gausite pirmo skrydžio liudijimus.
Linkime tik malonių įspūdžių!

Karšto oro balionų istorija pasaulyje ir Lietuvoje

Jau nuo atmenamų laikų žmogus norėjo pakilti kaip paukštis. Ne vienas bandė pakilti pasinaudodamas paukščių plunksnomis pritvirtintomis prie kūno kaip sparnais, kiti bandė gaminti kitokius paukščių sparnų analogus. Kiekvienas šis eksperimentas žmogų vedė link tobulėjimo. Visiško atsitiktinumo ir žmogaus proto dėka buvo sukonstruotas pirmasis karšto oro balionas.

Broliai Mongolfierai

Karšto oro balionų pradžių pradžia dažnai pasakojama pirmojo skrydžio krikštynų metu. Žmonės jau skridę karšto oro balionu yra girdėję pasaką primenančią istoriją apie prancūzus brolius Džozef ir Etenie Mongolfierus. Broliai norėdami pakilti orą sugalvojo įmituoti debesis pasitekdami marškos gabalą prie kurio bandė pritvirtinti krepšį, bet reikėjo surasti tam būdą.

Pasakojama, kad Džozef sugebėjo „pripūsti“ savo marškinius džiovindamas virš laužo – jis suprato, kad karštas oras yra lengvesnis negu šaltas. Šis atradimas ir buvo pasitelktas sukonstruoti pirmąjį karšto oro balioną.

Broliai pasiuvo pirmąjį vieno kūbinio metro tūrio gaublio pavidalo kupolą, kurį prikaitinę virš ugnies sugebėjo iškelti į 30 metrų aukštį. Taip ir prasidėjo vis didesnio „gaublio“ konstravimas, kol 1783 metais jie sugebėjo pagaminti 800 kūbinių metrų tūrio kupolą, kuris iškilo iki 1200 pėdų aukščio.

Taigi, pirmasis karšto oro baliono prototipas, kuris jau buvo panašus į šiuolaikinį karšto oro balioną (su krepšiu prikrautu šiaudų ir vilnos įkaitinti orui kupole), buvo pakeltas į 30 000 pėdų aukštį. Šis karšto oro balionas buvo pristatytas Prancūzijos mokslo akademijai, kaip pirmasis skridęs objektas.

Karšto oro balionų raida
Praėjus vos 100 metų, 1932-jų rugpjūčio mėn. Šveicarų mokslininkas Auguste Piccard buvo pirmasis žmogus oro balionu pakilęs į stratosferą. Pasiekęs  15,785 m aukštį, jis nustatė naują Pasaulio aukščio rekordą. Per sekančius kelerius metus aukščio rekordai buvo vis gerinami. Varžybos siekiant pasiekti aukščiausią tašką tesėsi.

1935 metais buvo pasiektas naujas aukščio rekordas išsilaikęs 20 metų.pasiektas helio balionu „Explorer 2“. Pasiekęs 22065 metrų aukštį žmogaus pilotuojamas aerostatas paklojo pirmuosius pagrindus kosmoso aviacijoje.

Naujas aukščio rekordas buvo pasiektas 1960 metais. Kai kapitonas Joe Kittinger iššoko iš baliono su parašiutu 31089,6 metrų aukštyje. Buvo pasiektas ne tik aukščio rekordas bet ir šuolio parašiutu greičio rekordas. Joe Kittinger kūnu tuomet viršijo garso greičio ribą.

Vėliau sekė keli nesėkmingi bandymai perskristi Atlanto vandenyną. Kol 1978 metais Atlanto vandenyną pavyko perskristi balionui „Double Eagle II“. Tai buvo helio baliono modelis skraidinęs tris žmones: Ben Abruzzo, Maxie Anderson ir Larry Newman.Šio skrydžiu buvo nustatytas naujas skrydžio trukmės rekordas – 137 valandas.

Pagaliau 1999 metais karšto oro balionas perskrido aplink Pasaulį. Bertrand Piccard ir Brian Jones pakilo Šveicarijojos Alpėse „Chateau d‘Oex“ ir po 19 dienų, 21 valandų ir 55 minučių nepertraukiamo skrydžio, nusileido Egipte, šiaurės Afrikoje.

2002 metų Liepos mėnesio 2 dieną  vieninteliu žmogumi, kuris vienas perskrido aplink Pasaulį tapo Steve Fossett. Tai buvo šeštasis šio piloto bandymas.

Karšto oro balionai Lietuvoje
Pirmąjį oro balionų skrydį vilniečiams 1806 metais pademonstravo moldavas J.Kuparenka (1784-1844).

1809 metų sausio 25 dieną E.G.Roberstonas surengė savo skrydį. Balioną pripildžius helio dujų, mušant tamtamams, Robertsono balionas beveik stačiai pakilo aukštyn ir dar 8 minutes buvo matomas. Pakilus virš debesų, kurie buvo apie 2600 metrų aukštyje.

1891 metų rugsėjo 15 dieną daugelis vilniečių traukė link Botanikos sodo (dabartinio Sereikiškių parko) pasižiūrėti įdomaus reginio – pirmojo Vilniuje šuolio parašiutu, surengto S.Drevnickio. Balionas su oreiviu ir prie baliono apvalkalo pritvirtintu parašiutu pakilo viršun ir ėmė skristi link Antakalnio.

1988-ųjų vasario 27 diena laikoma karšto oro balionų sporto šakos pradžia. Tuometinio Lietuvos TSR SDAALR CK aviacinio rengimo ir aviacinio sporto skyriaus viršininko pavaduotojo Rimvydo Maciulevičiaus iniciatyva Vilniaus spaudos rūmų konferencijų salėje įvyko steigiamoji Lietuvos oreivių draugijos konferencija. Tai buvo pirmoji oreivių draugija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje.

Praėjus mėnesiui po steigiamosios konferencijos, keturi oreiviai – R.Maciulevičius, G.Krisiūnas, S.Galkus ir J. Valūnas – mokytis oreivystės paslapčių išvyko į Lenkiją. Į namus R.Maciulevičius ir J.Valūnas sugrįžo su pilotų licencijomis, jų kolegoms buvo suteikta inžinierių-mechanikų kvalifikacija.

1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Tai buvo barteriniai mainai: du balionai iškeisti į vieną sklandytuvą „Lietuva“ LAK-12.

Po dviejų dienų – birželio 11 d., 6 val. 45 min. – Molėtų raj., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto oro balionas. Jį pilotavo broliai Rimvydas ir Antanas Maciulevičiai. Po 8 dienų iš Vingio parko Vilniuje pakilo ir antrasis balionas. Bet tai nebuvo pirmieji oro balionų skrydžiai Lietuvos padangėje. Dar 1891 metais karšto oro pripildytu balionu virš Vilniaus buvo pakilęs Stanislovas Drevnickis.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, šalies oreiviai vis atkakliau pradėjo veržtis į pasaulio karšto oro balionų pilotų elitą, startavo pasaulio, Europos čempionatuose. Lietuvos rinktinėje įsitvirtino J.Valūnas, R.Maciulevičius, Vidmantas Stankevičius, Gintautas Mockaitis, Gintaras Šurkus ir kiti. 1996-1999 metais akivaizdžiai išaugo sportininkų meistriškumas. 1999 m. pasaulio čempionate Austrijoje G.Šurkus iškovojo bronzos medalį.

Šiandieniniai šalies karšto oro balionų sporto rinktinės lyderiai Pasaulio, Europos čempionatuose patenka į pirmąjį dešimtuką, realiai pretenduoja užlipti ir ant nugalėtojų pakylos. Vienintelis pilotas Romanas Mikelevičius – yra startavęs visuose nacionaliniuose čempionatuose, o pilotas G.Mockaitis net keturiolikoje čempionatų yra laimėjęs prizinių vietų.

Iš ko pagamintas balionas?

Karšto oro balionas sudarytas iš trijų pagrindinių konstrukcijos dalių: kupolo, krepšio ir degiklių sistemos. Pakankamai paprasta konstrukcija, kuri sąlyginai pigiai leidžia pagaminti orlaivį pagal paskirtį – skristi su svoriu.

Galima surasti nemažai konstrukcinių skirtumų lyginant skirtingus karšto oro baliionų gamintojus, bet šiandien nagrinėsime „Raven S-55A“ modelį. Verta paminėti, kad karšto oro balionai kategorizuojami pagal kupolo kubatūrą – kiek kūbinių metrų oro „telpa“ kupole.

Kupolas
Didžiausią susižavėjimą žiūrovams kelianti kontrukcinė dalis, vadinama kupolu. Kupolas trosais prikabinamas prie krepšio nerūdijančio plieno karabinais.

Kupolo medžiaga susiūta sekcijomis iš atvira liepsna nedegančio medžiagos „hiperlasto“. Raven S-55A“ modelis yra sudarytas iš 24 sekcijų. Šios sekcijos tarpusavyje susiūtos didelė įtampą, panašios medžiagos kaip ir automobilinių saugos diržų, atlaikančiomis juostomis – stropais. Stropai reikalingi sumažinti medžiagos įtampą keliant pakankamai didelį krepšio-degiklių sistemos svorį.

Kupolo viršuje susiūtas atskiras vožtuvas, kuris yra valdomas atskirų virvių sistema. Pilotui traukiant vieną iš virvių, skrydžio metu atidaromas viršutinis vožtuvas ir išleidžiama dalis karšto oro, o atleidus virvę jis vėl užsiveria. Dėl šios priežasties karšto oro balionas leidžiasi.

Kupolo apačioje papildomai prisiūtas „sijonas“. Šis sijonas yra pasiūtas iš ugniai atsparios medžiagos „nomekso“, nes yra atviros degiklių ugnies zonoje. Sijonas ne tik padidina kuro efektyvumą bet ir neleidžia užgesti degikliams, ypač vėjuotomis dienomis. Karšto oro srovė, sukurta degiklių ugnies, yra nukreipiama tiesiai į kupolo viršų.

Krepšys
Šiuo metu krepšiai gali būti dviejų kontrukcijų – nupinti iš vytelių arba iš aliuminio ir standžios medžiagos. Standi krepšio struktūra yra prailginama lazdomis iš viršų, ant kurių įstatomi degikliai.

Tvirta krepšio lazdų konstrukcija atlieka šias funkcijas:

Apsaugo keleivius;
Laiko degiklių sistemą;
Neleidžia krepšiui apsiversti nusileidimo metu.
Krepšiai dažniausiai būna kvadratiniai arba stačiakampių gretasienių formos. Gali būti ir kitokių formų krepšių, tačiau jie jau yra užsakomi specialiai.

Degiklių sistema
Paskutinysis, ne mačiau svarbus, konstrukcinis komponentas  -degikliai. Degiklių ugnies pagalba kaitinamas oras kupolo viduje. Karšto oro pagalba, visa karšto oro konstrukcija gali kilti į viršų ir panaudojant viršutinį kupolo vožtuvą karšto oro balionas leidžiasi.

Naudoažjantis slėgiu skystos propano dujos paduodamos iš dujų cilindrų krepšyje į degiklius, kur ir uždegamos „piloto liepsna“. Degikliai dažniausiai yra sudaryti iš dviejų tipų pūtimų vožtuvų. Vienas skirtas stipriai degiklių ugniai, o antras – nutrūkstančiai – pakaitinamajai. Kad būtų galima įsivaizduoti kokio stiprumo degikliuose pagaminama liepsna duosime Jums pavyzdį. Jeigu paskaičiuotume išpučiamos ugnies šilumos kiekį valandiniu koeficientu, karšto oro baliono degikliai galėtų apšildyti 20 trijų kambarių butų. Neblogai tiesa?

Kita įranga
Taip pat visi karšto oro balionai turi ir papildomos, tačiau privalomos įrangos:

Altimetras visada rodo kiek esate aukštai;
Variometras, kuris nurodo ar kylate/leidžiatės;
Kuro talpų tūrio matuoklis, kuris nurodo kiek liko dujų cilindre;
Žiebtuvėlis/dujinis uždegiklis – prireikus uždegti iš naujo degiklius;
Gesintuvas (kur atvira ugnis visada privalomas gesintuvas).

Sportinė Oreivystė

Oro balionų sportas – ekstremalus sportas. Oro balionas arba tiesiog balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. 1783 pasaulis pirmą kartą išvydo į padangę pakilusį karšto oro balioną iš popieriaus ir pripildytą dūmų bei karšto oro, kurio autoriais tapo prancūzai broliai Montgolfier.

Yra trys pagrindiniai balionų tipai:

– karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas.

– dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą.

– Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.

Esminis oro balionų sporto aspektas yra tikslumas – piloto sugebėjimas atskristi ten kur jie nori, o ne kur nuneša vėjas.

Balionai yra nevairuojami ir yra priklausomi nuo vėjo stiprumo bei krypties.

Tačiau vėjo stiprumas ir jo kryptis nėra pastovūs. Skirtingame aukštyje vėjas pučia nevienodomis kryptimis bei stiprumu. Dėl to pilotai keisdami aukštį gali vairuoti orlaivius (orlaivio aukštis gali būti kontroliuojamas labai tiksliai). Šiaurės pusrutulyje vėjas kylant dažniausiai sukasi į dešinę ir stiprėja.

Oro balionų varžybos susideda iš užduočių-tikslų į kuriuos reikia atskristi. Skrydžio metu dažnai reikia atlikti daugiau nei vieną užduotį. Užduoties metu dažniausiai reikia atskristi iki nurodyto tikslo pavėjui. Arčiausiai tikslo priskridęs pilotas laimi užduotį. Dažniausiai tikslas būna pažymėtas kryžiumi iš balto audeklo, ištiesto pievoje. Į kryžiaus centrą metamas specialus žymeklis – specialus kaspinas su svareliu (maišeliu  su plastiko granulėmis). Arčiausiai kryžiaus centro nukritęs žymeklis rodo užduoties laimėtoją.

Yra daug įvairių užduočių oro balionams (dalis pateikta žemiau), teisėjo meistriškumas yra duoti jas tokias, kad atitiktų to skrydžio meteorologines sąlygas. Besikeičianti vėjo kryptis, kiti kintamieji gali reikšti labai daug.

Dėl šios priežasties prieš kiekvieną skrydį rengiamas susirinkimas, kurio metu duodamos užduotys, paskutinė smulki meteorologinė informacija su vėjo kryptimis, stiprumu skirtinguose aukščiuose. Kuo daugiau užduočių užduodama vieno skrydžio metu, tuo sudėtingiau jas atlikti ir tuo geriau išryškinama oreivių meistrystė.

Gavę užduotis, pilotai planuoja skrydį, rengia strategiją. Kai kuriems skrydžiams nėra reikalinga daug planuoti –  užtenka įvertinti vėjo kryptis bei stiprumus. Tačiau sudėtingesniems skrydžiams reikia gerokai pasukti galvą – prognozuoti kaip kis vėjas, pasirinkti pakilimo vietą ir t.t. Neteisingi sprendimai prieš pirmąją rungtį gali sąlygoti viso skrydžio nesėkmingą rezultatą.

Užduotyje nurodomas pakilimo laiko intervalas, siekiant užtikrinti, kad balionai kiltų apytikriai vienodomis sąlygomis. Pakilimo strategija gali įtakoti galutinį rezultatą –  ar pakilti greitai, kol nepakito vėjas, ar palaukti ir pažiūrėti kaip jis kis. Taip pat galima luktelėti, kol pakils kiti balionai ir remiantis jų skridimo kryptimi priimti sprendimą dėl pakilimo vietos.

Skrydžio metu pilotas turi reguliuoti baliono aukštį, skrydžio kryptis, sekti dabartines koordinates, atstumą ir reikalingą kryptį iki tikslo, laiką. Taip pat reikia stebėti kitus aplinkui skrendančius balionus.

Priartėjus prie tikslo reikia tiksliai valdyti balioną. Žymekliai, su 70g maišeliu (dažniausiai pripildytu plastmasės granulių) bei ilga ‘uodega’ metami į tikslą. Žymeklio kritimo trajektoriją stipriai įtakoja vėjo kryptis ir stiprumas, todėl metant jį iš aukštai reikia tiksliai numatyti kur jis nukris. Idealiu atveju, esant arti tikslo reikia būti kaip galima žemiau. Šiuolaikiniai oro balionų pilotai yra labai įgudę, ir kelių centimetrų rezultatas praskridus dešimt kilometrų nėra neįprasta.

1 lent. Keletas karšto oro balionų varžybų pavyzdžių

Piloto pasirinktas tikslas (Pilot Declared Goal)

Pilotai turi nurodyti tikslus prieš pakilimą. Dažniausiai tai būna sankryžos. Užduotis parodo piloto sugebėjimą numatyti vėjo kryptį, stiprumą ir atskristi į tikslą.

Teisėjo nurodytas tikslas (Judge Declared Goal)

Teisėjas nurodo tikslą prieš pakilimą (sankryža ar ‘kryžius’ pievoje). Balionai pakyla bendroje pakilimo aikštelėje ir bando numesti žymeklį kuo arčiau tikslo.

Dvejonių valsas (Hesitation Waltz)

Dvejonių valso užduotyje pilotas skrydžio metu turi pasirinkti vieną iš prieš startą teisėjo nurodytų tikslų. Piloto sprendimas priklauso nuo skrydžio metu vyraujančio vėjo.

Atskridimas (Fly In)

Užduoties metu pilotas pats pasirenka pakilimo vietą taip, kad atskristų į teisėjo nuropdytą tikslą, Pakilimo vieta turi būti ne arčiau nei užduotyje nurodytas minimalus atstumas nuo tikslo.

(Fly On)

Užduotis kai pilotas skrydžio metu pasirenka tikslą, esantį tarp minimalaus ir maksimalaus nurodyto atstumo nuo akstesnio tikslo. Pasirinkto tikslo  koordinatės užrašomos ant žymeklio išmetamo ankstesnėje užduotyje.

Lapės medžioklė (Hare & Hounds)

Užduoties metu teisėjo paskirtas balionas (lapė) pakyla, o po kelių/keliolikos minučių iš tos pačios vietos pakyla kiti balionai. Pirmasis balionas skrenda iš anksto numatytą trukmę ir nusileidęs padeda kryžių. Pirmąjį balioną sekantys balionai turi atkartoti pirmojo skrydžio trajektoriją, kad pataikytų į nusileidimo vietoje padėtą kryžių.

Žemyn upe (Watership Down)

Atskridimo ir lapės medžioklės kombinacija. Balionai turi atskristi į tikslą, iš kurio nurodytu laiku pakyla lapė. Varžybų dalyviai turi teisingai apskaičiuoti skrydį, kad pataikytų į tikslą, neatskristų anksčiau nei pakils lapė, bet ir ne per vėlai kad nematytų kur ji skrenda.
Tik XIX a. atsirado pirmieji pilotai, tiesa ne lietuviai, kurie oro balionais bandė pakilti į Lietuvos padangę. Šių laikų Lietuvos oro balionų sporto entuziastai savo veiklą pradėjo 1988. Tais pačiais metais jonavietis L. Simniška iš polietileno plėvelės pasigamino pirmąjį Lietuvos oro balioną ir juo kelioms minutėms pakilo į orą.

Birželio 11 d. pirmasis jų, pilotuojamas A. ir R. Maciulevičių, Molėtų rajono Balninkų apylinkėse pakilo į savarankišką skrydį. Ore prabuvę 55 minutes, nusileido už 11 km. Rugsėjo mėn. gausi Lietuvos oreivių grupė nuvyko į Lešne (Lenkijoje) vykusį Europos oro balionų čempionatą, kur pasirodė po čempionato surengtoje skraidymo fiestoje.

Oro balionų sportas pastebimai populiarėjo. 1989 Vilniuje ir Trakuose įvyko pirmosios Lietuvoje ir SSRS didelės tarptautinės varžybose, jose dalyvavo JAV, Japonijos, VFR, Šveicarijos, Suomijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Čekoslovakijos sportininkai. Du Lietuvos oreiviai debiutavo pasaulio čempionate. Deja, jų vietos nenustatytos.

1991 gegužės mėn. Rumšiškėse įvyko pirmasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo šeši Lietuvos oro balionai. Pirmuoju čempionu tapo G. Mockaitis. Nuo to laiko kasmet organizuojamas Lietuvos karšto oro balionų čempionatas įvairiuose šalies miestuose.

1992 lietuviai dalyvavo Europos čempionate, kur G. Mockaitis užėmė 50 v. Kitų Lietuvos oreivių E. Alūzo ir A. Stačiokaičio vietos nenustatytos. 1992 04 04 oreiviai L. Simniška ir A. Valovičius per 3 val. 50 min. nuskrido iš Vilniaus iki Tverečiaus (110 km). Šis skrydis  laikomas Lietuvos rekordu.

1995 G. Šurkus pasiekė aukščio (4600 m), tolio (320 km) ir trukmės (7 val.) rekordus.

1999 Austrijoje vykusiose pasaulio čempionate G. Šurkus pelnė bronzos medalį.

2003 Vilniuje vyko Europos karštų oro balionų čempionatas.

2006 09 16 V. Sviderskis ir A. Vengrys pasiekė 7212 m aukščio rekordą, kurį 11 27 pagerino V. Samarinas ir V. Vitkauskas pakildami į 10078 m aukštį.

2007 V. Samarinas ir. V. Vitkauskas pagerino nuotolio (350 km) ir trukmės (9 val. 23 min.) rekordus, kuriuos tais pačiais metais pagerino G. Šurkus ir A. Bartusevičius (559 km; 10 val. 20 min.).

2010 Alytuje įvyko Europos moterų oro balionų čempionatas, kurio globėja buvo LR Prezidentė D. Grybauskaitė.

2010 Birštone įvyko 18-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo 32 komandos iš penkių šalių. Be Lietuvos oreivių, čempionate varžėsi Vokietijos, Rusijos, Čekijos ir Latvijos atstovai. Absoliučiu čempionato nugalėtoju tapo R. Kostiuškevičius, kuris užėmė ir aukščiausią poziciją Pasaulio oreivių reitinge (POR) iš Lietuvos – 10 v. Antrosios vietos nugalėtoju tapo kaunietis G. Mockaitis (POR 68 pozicija). Trečiasis liko vilnietis V. Machnarylovas (POR 44 pozicija). 18-ojo Lietuvos karšto oro balionų čempionato metu buvo sudarytos moterų ir jaunių įskaitos. Tarp moterų nepralenkiama tapo vilnietė D. Rakauskaitė (POR 304 pozicija), antrosios vietos prizininke paskelbta klaipėdietė R. Narbūtė (POR 418 pozicija), trečiosios – latvė K. Vevere (POR 503 pozicija). Jaunių įskaitoje nugalėtoju tapo marijampolietis Rokas Kostiuškevičius (POR 444 pozicija), antroje vietoje liko alytiškis T. Lyčius (POR 553 pozicija), trečiojoje – šilutiškė G. Lukšaitė (POR 360 pozicija). Nepaisant permainingų pavasario orų ir vieno atšaukto skrydžio, čempionato metu oreiviai atliko keturis skrydžius ir keturiolika užduočių. Čempionatą organizavo Vilniaus oreivių asociacija ir Oreivių klubas Audenis.

2010 R. Kostiuškevičius dalyvavo Europos dirižablių čempionate Prancūzijoje, kur tapo vicečempionu.

Oreivių klubas Audenis ir Lietuvos aeroklubas 2012 03 18–24 Birštone organizavo tarptautinę FAI CIA (Tarptautinė aeronautikos federacija) konferenciją. Į ją atvyko virš 65 dalyvių iš daugiau kaip 25 pasaulio šalių. Tarptautinė aeronautikos federacija vienija daugelio šalių įvairių aviacijos sporto šakų atstovus. FAI CIA konferencija – tai svarbiausias metų renginys pasaulio oreivių tarpe. Jos metu analizuojami pasaulinės aviacijos federacijos reikalavimai ir standartai.

Renginiai

2018 metų renginiai

Tarptautinės karšto oro balionų varžybos, Krosnas, Lenkija

26-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, Ukmergė, Lietuva

Atviras Slovėnijos čempionatas, Murska Sobota, Slovėnija

100 karšto oro balionų fiesta „100 atkurtai Lietuvai“, Kaunas, Lietuva

POST Liuksemburgo čempionatas, Mersch, Liuksemburgas

FAI III-asis Pasaulio moterų čempionatas, Nalenčuvas, Lenkija

FAI 23-asis Pasaulio čempionatas, Gross-Siegharts, Austrija

Tarptautinė karšto oro balionų fiesta, Ferera, Italija

FAI IV-asis Jaunimo pasaulio čempionatas, Voclavekas, Lenkija

62-asis Gordonas Benetas, Bernas, Šveicarija

2017 metų renginiai

2017.04.29 – 2017.05.03 18-asis karšto oro balionų čempionatas, Krosnas, Lenkija
2017.05.25 – 2017.05.28 Tarptautinės karšto oro balionų varžybos, Marijampolė

2017.06.08 – 2017.06.11 Birštono taurė 2017, Birštonas

2017.07.06 – 2017.07.09 Vilmesta Cup 2017, Zarasai

2017.07.21 – 2017.07.30 Mondial Air Balloons, Hageville, Prancūzija

2017.08.02 – 2017.08.06 25-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, Plungė

2017.09.08 – 2017.09.10 Minsk 950th Anniversary Balloon Cup, Minskas, Baltarusija

2017.10.30 – 2017.11.06 Saga International Balloon Fiesta, Saga, Japonija

2017.11.17 – 2017.11.20 Festival Internacional del Globo 2017, Leonas, Meksika

 

Vieta